Matematikos vidurinio ugdymo programa yra skirstoma į bendrąjį kursą ir išplėstinį kursą. Toks skirstymas yra pripažinimas, kad dalis mokiniu pasižymi žema mokymosi motyvacija arba mokiniai yra iš tokios socialinės aplinkos, kur neskatinama mokytis. Galimybė mokytis matematikos bendruoju kursu reiškia, kad po 10 klasės mokinys nuteikiamas, kad jam matematika nesiseks arba jam gyvenime nereikės matematikos, arba jam nereikės rinktis laikyti matematikos egzamino. Taigi, dalis mokinių renkasi mokytis matematiką bendruoju kursu. Tokie mokiniai, baigę vidurinės mokyklos kursą, turi mažesnes galimybes išlaikyti matematikos brandos egzaminą, o tai atitinkamai susiję su jų tolimesnių studijų pasirinkimu. Lietuvoje jau kelerius metus konkursai į tiksliųjų mokslų studijas žymiai mažesni arba jų visai nėra, lyginant lyginti su humanitarinių pakraipų studijomis. Rekomenduojame suaugusiųjų šveitimo institucijoms laikytis nuostatos, kad turėtų būti atsisakyta matematikos vidurinio ugdymo programos skirstymo į bendrąjį kursą ir išplėstinį kursą stengtis tai įgyvendinti.

Matematikos egzaminas turėtų būti privalomas, baigus vidurinio ugdymo programą. Jau kelerius metus besikeičianti matematikos egzamino laikymo tvarka neskatina domėtis ir mėgti matematikos, nes mokiniui neprivaloma laikyti matematikos egzamino, baigę vidurinio ugdymo programą. Jei paanalizuotume Vilniaus miesto matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, tai galime pastebėti mažėjantį mokinių, besirenkančių laikyti matematikos brandos egzaminą, skaičių.

2012 metais rinkosi laikyti matematikos brandos egzaminą 22 mokiniai, 2013 metais  – 13 mokinių, 2014 metais – 11 mokinių, Tai yra duomenys iš pagrindinių Vilniaus suaugusiųjų mokymo centrų ir mokyklų: Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų gimnazija, Vilniaus “Varpo” suaugusiųjų vidurinė mokykla, Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras, Vilniaus “Akiračio” suaugusiųjų vidurinė mokykla. Taip pat mažėja procentas mokinių, besirenkančių matematikos valstybinį brandos egzaminą nuo viso baigusiųjų vidurinio ugdymo programą skaičiaus.

Minėtose Vilniaus miesto mokyklose iš viso laikiusių matematikos valstybinį brandos egzaminą lyginant su visų baigusių vidurinio ugdymo programą skaičiumi, tai būtų 2012 metais – 5,3%, 2013 metais – 3,5%, 2014 metais – 2,9 %. Taip pat pastebima, kad prastėja matematikos brandos egzamino rezultatai suaugusiųjų mokymo centruose. Jei 2012 metais matematikos brandos egzaminą Lietuvoje  išlaikė 63,64% mokinių, 2013 metais – 50% mokinių. Tokius duomenis paskelbė Lietuvos nacionalinis egzaminų centras. 2014 metais egzaminų centras jau nebeskelbia Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų rezultatų, tai gali būti susiję su mažu besirenkančių laikyti egzaminą skaičiumi. Tik šių 2014 metų liepos pabaigoje Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, kad matematikos brandos egzaminas bus privalomas, baigus vidurinio ugdymo programą, nuo 2016 metų tiems mokiniams, kurie  nori įstoti į valstybės finansuojamas vietas, bet taip pat jau yra daug straipsnių spaudoje, kritikuojančių šį naują įstatymą.

Taigi, dėl prastų suaugusiųjų mokyklų matematikos brandos egzaminų rezultatų reikėtų imtis priemonių, turėtų būti kreipiamas didesnis dėmesys į mokytojų kvalifikacijos kėlimą, mokytojų atestaciją. Lietuvoje vis dar ne visi mokytojai, dirbantys mokyklose, yra baigę pedagoginės arba andragoginės krypties studijų programas, nors yra aukštųjų mokyklų siūlančių persikvalifikavimo ir tęstinio mokymosi studijas.

Suaugusiųjų švietimo institucijos turi surasti lėšų mokytojų atestacijos kėlimui, taip pat apmokėti išlaidas interneto svetainėms, skatinančioms e - mokymąsi. Reikėtų skatinti mokytojų domėjimąsi ir naudojimąsi svetaine e - Test. Naudojimasis svetaine yra mokamas ir kainuoja vieneriems metams švietimo įstaigai 450Lt (arba 130,33 €). Svetainė naudinga tuo, kad matematikos mokytojai gali naudotis jau esamais testais, taip pat gali talpinti savo testus, gali duoti mokiniams spręsti užduoti internetu.

Taip pat turėtų būti ieškoma būdų, kaip skatinti mokinių domėjimąsi matematika, kelti mokinių mokymosi motyvaciją. Kaip matome iš 2012-2014 metų egzaminų rezultatų tendencijų, renkamasis lengviausias kelias – galima sakyti suaugę mokiniai nėra skatinami laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Institucijos, organizuojančios suaugusiųjų švietimą, turėtų ieškoti būdų, kaip įveikti suaugusiųjų mokinių prasto matematinio raštingumo spragas. Reikėtų  skatinti mokinius rinktis papildomus matematikos modulius, taip pat organizuoti kursus, jau baigusiems vidurinio ugdymo programą mokiniams, sudarant sąlygas pakartoti matematikos kursą.

Remdamiesi mūsų atlikto klausimyno rezultatais, matome, kad 65% respondentų teigia, kad neturi informacijos, kaip pagerinti savo matematines kompetencijas, arba ju gyvenamojoje vietovėje nėra galimybių mokytis matematikos. Tai yra suaugusiųjų mokyklos ir mokymo centrai turėtų rūpintis informacijos skleidimu visuomenėje, kokias paslaugas jos teikia. Jei pakankamai didelė visuomenės dalis neraštinga, tai turbūt nepakanka tik informacijos pateikimo interneto svetainėse, reikia ieškoti ir kitokių informacijos sklaidos būdų, tai galėtų būti bibliotekos, arba toje gyvenamoje vietovėje esantis kitas kultūros židinys: radijas, televizija, spauda.

Taip pat pakankamai didelė dalis apklausoje dalyvavusių respondentų – 54% teigia, kad norėtų pagerinti savo matematines kompetencijas. Taigi, galime daryti prielaidą, jog Lietuvos respondentų matematikos poreikis yra didesnis negu tam suteikiamos galimybes. Suaugusiųjų mokymo centruose turėtų būti sudarytos sąlygos mokytis mokiniams jau baigusiems vidurinio ugdymo programą, jiems būtų galima pasiūlyti mokytis matematikos kurso išlyginamąjį modulį. Ugdymo įstaigos, teikiančios neformaliojo ugdymo paslaugas, turėtų siūlyti mokytis įvairių matematikos kursų moduliu. Modulių pasiūla turėtų atitikti rinkos poreikius.  Jei pasiremti klausimyno duomenimis tai populiariausi moduliai galėtų būti:

  • Excel programos panaudojimas įvairiems skaičiavimams atlikti;
  • Procentų ir vidurkių skaičiavimas;
  • Apytikslis skaičiavimas;
  • Biudžeto ir finansiniai skaičiavimai;
  • Namų ūkio tvarkymas;
  • Įdomioji matematika.

Taip pat turėtų būti organizuojami kursai suaugusiųjų mokymosi institucijose, kur būtų mokoma praktiniu disciplinų, kaip pritaikyti matematikos žinias profesinėje veikloje.

Taip pat švietimą organizuojančios institucijos turėtų pasiūlyti mokymo pragramas žmonėms, jau seniai baigusiems mokyklą. Tarkime, jei žmogus paskutinį kartą matematikos mokėsi prieš 10-20 metų, tai galėtų būti matematikos kurso moduliai matematikos kurso kartojimui, matematinio raštingumo lygio pakėlimui. Ir reiktų ieškoti būdų, kad mokymasis būtų prieinamas visuomenei, būtų bent jau didžioji dalis finansuojama valsybės lėšomis.

Aukštosios mokyklos turėtų siūlyti matematikos kurso išlyginamąsias studijas, sudarant studentams sąlygas keisti studijų pakraipas. Taip pat rekomenduojama aukštosioms mokykloms siūlyti aukštojo tęstinio mokymosi programas, kad žmonės galėtų persikvalifikuoti. Tai galėtų būti siūloma klausytojams, kurie baigė tiksliųjų mokslų studijas prieš 15-20 metų. Siūlomos studijų programos turėtų atitikti darbo rinkos poreikius:

  • finansai;
  • buhalterija;
  • informacinės technologijos.