Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Grundtvig paprogramė yra Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, o šią programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Nr. LLP – GRU – SP – 2012 – LT – 00016
SENJORU IŠ LENKIJOS VIZITAS LIETUVOJE
LIETUVA, VILNIUS
2014 kovo 29 – balandžio 18
Kristina Martinavičiutė
Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės – Bitės suaugusiųjų mokymo centro projektų koordinatorė, etikos vyresnioji mokytoja, psichologė

2014 kovo 29 – balandžio 18 dienomis Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės – Bitės suaugusiųjų mokymo centre viešėjo 3 senjoros iš Lenkijos, Wroclavo „Nowa Rodzina“ organizacijos.

Šis lenkų savanorių vizitas Lietuvoje yra jau antrasis, džiaugėmės turėdami šiek tiek patirties ir galėdami ja pasinaudoti. Šį kartą aktyviau įtraukėme senjorus iš įvairių organizacijų, taip pat viso vizito metu veiklose nuolat dalyvavo lietuviai senjorai, kurie jau buvo Lenkijoje arba ten dar vyks su tokiu pačiu savanorišku vizitu.

Šis susitikimas buvo tikrai labai naudingas bei vertingas mūsų organizacijai: jau turėdami šiek tiek patirties savanoriškoje veikloje, galėjome laisviau organizuoti viešnioms savanoriškas veiklas, žinojome, kad viešnios iš Lenkijos labai domisi viskuo, kas susiję su kultūra bei menais, todėl jau iš anksto tarėmės dėl susitikimų bei vizitų įvairiose organizacijose, tokiose kaip „Trečiojo amžiaus universitetas“, radijas „Znad Willi“ bei lenkų kultūros centras.

Per 3 savaites praleistas Lietuvoje viešnios tobulino savo lingvistines, kultūrines, socialines bei menines kompetencijas. Senjorų iš Lenkijos apsilankymas buvo glaudžiai susijęs su savanoriška veikla vaikų dienos centre, su kalbų mokymusi, bendravimu su įvairių lietuvių bei lenkiškų organizacijų atstovais, keitimusi menine bei kultūrine patirtimi.

Vizito metu kasdien buvo vykdoma savanoriška veikla Šeškinės vaikų dienos centre, ten lenkų senjoros mokė vaikus daryti įvairius meninius dirbinius, padėjo jiems ruošti pamokas, bendravo.

Viso susitikimo Lietuvoje metu senjoros iš Lenkijos buvo labai aktyvios, domėjosi ne tiek lenkiška, bet lietuviška kultūra bei istorija ir per 3 savaites Vilniaus senamiestyje neliko nei vienos gatvelės, kurios nebūtume aplankę kartu. Visos trys atvykusios lenkės labai domėjosi lietuviškais spektakliais, muzika ar tiesiog menais: kartu aplankėme ne vieną koncertą, parodą, spektaklį. Viešnios išvyko į savo namus susižavėjusios Vilniumi ir ketina atvykti į Lietuvą kartu su savo artimaisiais.

Susitikimo Vilniuje metu tarpusavyje buvo bendraujama įvairiomis kalbomis (anglų, rusų, lenkų, lietuvių), nes nors viešnios ir mokėsi anglų kalbos prieš vizitą, joms nebuvo taip lengva įsisavinti šnekamąją anglų kalbą. Vis tik su mūsų mokymo centro bendruomene bei įvairių organizacijų nariais netrukdė bendrauti kalbos barjerai: buvo pasitelkiamos visos įmanomos kalbos, geri ketinimai, gera nuotaika ir entuziazmas.

Viso susitikimo metu buvo įgyvendintos šios veiklos:

1. savanorės iš Lenkijos beveik kasdien darbo dienomis padėjo vaikams iš socialinės rizikos šeimų Šeškinės vaikų dienos centre. Savanorės mokė vaikus gaminti įvairius rankdarbius iš popieriaus, kartono ir kitų medžiagų. Buvo pagaminta daug gražių popierinių tulpių, rožių iš gofruoto popieriaus su saldainiais viduje, atvirukų, papuošalų iš karoliukų, apyrankių, karolių. Vaikai kartu su viešniomis iš Lenkijos dalyvavo Velykinio atviruko konkurse. Viešnios padėjo vaikams ruošti pamokas, bendravo su jais, klausėsi jų istorijų, kartu dainavo, šoko, mokė vieni kitus savo dainų ir šokių.
2. senjoros iš Lenkijos dalyvavo socialinėje paramos kampanijoje bei padėjo benamiams gyvūnams (vedžiojo gyvūnus jų prieglaudoje, padėjo juos maitinti ir prižiūrėti);
3. senjoros iš Lenkijos pristatė savo organizaciją, Lenkijos kultūrą, savo šalyje atliekamą savanorišką veiklą. Vyko įvairūs susitikimai su senjorų kolektyvais, diskusijos apie savanorystę; dalijimasis patirtimi, įspūdžiais ir idėjomis savanorystės srityje;
4. susitikdavo su senjorais lietuviais, mokė lietuvius lenkų kalbos, keitėsi informacija apie lietuvišką ir lenkišką kultūrą;
5. savanorės iš Lenkijos dalinosi savo meniniais įgūdžiais bei prisidėjo prie darbo grupių vadovų (tapybos ant šilko, floristikos) veiklos, šiose darbo grupėse buvo keičiamasi patirtimi kaip panašūs užsiėmimai vyksta Lenkijoje ir kaip Lietuvoje;
6. susitiko su įvairiais lietuvių meniniais kolektyvais ir organizacijomis („Bitele, skrisk per Lietuvą“, „Lenkų kultūros centras“, „Trečiojo amžiaus universitetas“, „Znad Willi“), vyko šokių, dainų pasirodymai, pokalbiai apie lietuviškas ir lenkiškas tradicijas bei papročius;
7. viešnios aktyviai dalyvavo kultūrinėje programoje po Vilnių bei jo apylinkes: lankėsi įvairiuose muziejuose, parodose, koncertuose, lankytinose vietose. Susipažino su Lietuvos kultūra, taip pat lankėsi vietose, kur susipina Lietuvos ir Lenkijos istorija.