Rekomendacijos suaugusiųjų švietimo teikėjams dėl matematikos įgūdžių ugdymo (Latvija)

Poreikį ugdyti piliečių matematinius įgūdžius lemia keletas veiksnių. Įgyvendinant projektą MathPRO šiai problemai ištirti ir surasti galimus sprendimus portale "Delfi" šia tema buvo surengta vieša diskusija, taip pat buvo suorganizuotas seminaras - diskusija apie piliečių matematikos įgūdžių ugdymą. Be to, atlikus Baltijos šalių piliečių matematikos ugdymo poreikio tyrimą, buvo gauti pasiūlymai, kaip pagerinti /skatinti visuomenės matematikos žinių kompetenciją. Rezultatai rodo, kad žemo gyventojų matematikos žinių kompetencijos lygio priežastis slypi mokykloje. Respondentai teigia, kad švietimo sistema ir programa po mokyklos baigimo neparuošia jaunimo praktiniam gyvenimui, todėl jos nėra vertingos. Mokykloje mokoma tik sausos teorijos, mokoma mintinai be supratimo, ir todėl jauni žmonės  nemėgsta mokymosi proceso, nes tai neturi jokio ryšio su realiu gyvenimu. Matematikos programa yra tokia dėl kurios 2/3 mokiniai kiekvienoje klasėje nemėgsta matematikos.

Svarbi problema yra ta, kad mokytojų kompetencijos lygis yra labai žemas, jų darbo krūvis yra labai didelis, darbo užmokestis mažas, viso to rezultatas - mokytojai turi mažai paskatų mokyti. Dauguma mokytojų Latvijoje dirba iš širdies ir tikrai ieško vis daugiau ir daugiau naujų būdų, kaip mokyti mokinius/studentus. Tačiau pakėlus darbo užmokestį, mokytojai geriau dirbti nepradės. Mokytojai, kurie dirba gerai, tai daro gaudami ir tokį darbo užmokestį, o tiems, kuriems neįdomu; jiems bus taip pat neįdomu ir gaunant didesnį darbo užmokestį. Jeigu mokytojų darbo užmokestis būtų pakeltas mokykla dirbtų geriau, nes tie kurie dabar užsidirba kituose darbuose, iš tikrųjų jie būtų geresni mokytojai, dirbdami tik viename darbe.

Mokymosi / mokymo procesas reikalauja dviejų šalių dalyvavimo - vienos, kuri nori, todėl jie mokomi ir kitos pusės, kuri nori mokyti. Respondentai mano, kad problema slypi visuomenėje ir auklėjimo metodikoje (mokykla dėl to atsakinga mažiau). Jei tėvai leidžia savo vaikui atsisakyti mokslo, tai jis ir nesimoko. Respondentai nurodė, kad norint pakeisti visuomenę į mokytis norinčią visuomenę turėtume pradėti nuo savęs.

Respondentai mano, kad jau daugelį metų švietimas Latvijoje yra moterų pasaulis, todėl turime tokį rezultatą: humanitarinių ir gamtos mokslų specialybių populiarumas sumažėjo ir be to, lyčių lygybė yra visiškai neteisingai suprantama.

Siekiant išsiaiškinti rekomendacijas suaugusiųjų švietimo teikėjams dėl matematinių įgūdžių ugdymo, diskusijai buvo pasiūlytas klausimas "Ką daryti siekiant sustiprinti piliečių matematikos įgūdžius?". Šį klausimą kėlėme norėdami nustatyti, kokių priemonių turėtų būti imtasi nacionaliniu /sisteminiu lygmeniu, instituciniu lygmeniu ir individualiai.

Priemonės, kurių reiktų imtis nacionaliniu lygiu:

  • kurti planavimo dokumentus, kurie apimtų ir matematikos įgūdžių ugdymą, mąstymo vystymo veiklas;
  • kurti mokymo standartus ir gaires, atkreipiant dėmesį į specialistų (pvz. mokytojų) požiūrį. Patartina skirti laiko programų stiprinimui – numatyti laiką žinių įtvirtinimui ir kartojimui, o ne tik „praeiti“ daugybę temų;
  • didinti matematikos pamokų mokyklose skaičių;
  • peržiūrėti ugdymo turinį, taikyti diferencijuotą požiūrį tiek į matematikos turiniui ir apimčiai tiek žinių įvertinimui;
  • profesinio ir aukštojo mokslo matematikos programos turėtų būti nuolat tobulinamos atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Turi būti atliekami tyrimai apie reikalingas matematines žinias ir įgūdžius įvairių profesijų specialistams. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, turi būti diferencijuojamos matematikos programos, o ne taip kaip dabar - visi mokosi pagal tą pačią programą, kuri jau daugelį metų nesikeitė;
  • smarkiai pakeisti bendrą visuomenės požiūrį į mokyklą, mokytojus ir tikrąsias vertybes;
  • kelti mokytojų prestižą visuomenėje;
  • didinti finansavimą mokytojų darbo užmokesčiui ir mokymo organizacijai;
  • sukurti motyvacinę programą suaugusiesiems, kurie norėtų mokytis visą gyvenimą.

Tam kad ugdyti matematikos įgūdžius instituciniu lygmeniu, matematikos ugdymo procese turėtų būti ypač aktyvūs šie dalyviai:

  • matematikos ugdymo proceso organizacija (mokykloje, universitete, kolegijoje, suaugusiųjų mokymo centruose ir t.t.) ugdanti piliečių matematikos įgūdžius;
  • darbdavių požiūris ir domėjimasis darbuotojų profesiniu tobulėjimu, taip pat finansinė parama;
  • universiteto studijų kursai matematikos mokytojų rengimui ir praktinio mokymo užtikrinimas;
  • vietos bendruomenė, jų įsitikinimai ir vertybės, ir t.t.

Dalyviai pažymėjo, kad nacionaliniu lygmeniu reiktų imtis šių praktinių priemonių:

  • matematiką mokyklose turėtų mokyti tik specialistai, t.y, matematikos mokytojai;
  • kurti mokymus pagal sekos principą;
  • organizuoti renginius (kursus, papildomas valandas, olimpiadas, dėlionių konkursus ir t.t.) mokyklose, aukštojo mokslo institucijose, taip pat darbo vietose, tam, kad motyvuoti mokinius / studentus / suaugusiuosius mokytis matematikos ir taip pagerinti matematikos žinių lygį ir jų vaidmenį asmenybės vystymuisi;
  • plėtoti bendradarbiavimą tarp mokyklos ir šeimos;
  • mokytojo - mokinio - tėvų - pagalbinio personalo bendradarbiavimas:
  • įvesti stojamuosius egzaminus universitetuose ir t.t.

Individualusis lygmuo daugiausiai apima šiuos dalyvius: mokytojai / profesoriai / konsultantai, mokiniai / studentai / besimokantieji suaugusieji, tėvai ir t.t Pagrindiniai mokytojų klausimai yra tokie: kaip mokyti matematikos / kaip motyvuoti / kaip išugdyti įgūdžius mokytis / kaip įvertinti žinias, įgūdžius pasiekimus, ir t.t:

  • mokytojas turi būti lankstus ir pasiruošęs pokyčiams;
  • sulaužyti matematikos mokymosi sunkumų stereotipus;
  • naudoti  įvairius mokymo metodus;
  • mokytojai turi būti visada pasiruošę pamokai;
  • mokymosi procese daugiausia dėmesio skirti įgytoms matematinėms žinioms ir įgūdžiams;
  • duoti mokiniams / studentams užduotis, kurios vysto mąstymą ir stiprina kūrybiškumą, daugiau teksto ir kitų užduočių;
  • kurti diferencijuotas užduotis pagal mokinių gebėjimus;
  • pateikti aiškius reikalavimus (visuose švietimo lygmenyse);
  • pateikti instrukcijas ir nurodyti mokiniams / studentams kaip mokytis matematikos ir t.t.

Mokinio/studento pareiga yra mokytis sistemingai, laikytis mokytojų/dėstytojų rekomendacijų, užduoti klausimus ir rasti atsakymus, pasirinkti savo lygį ir nustatyti mokymosi tikslą, naudoti įvairias papildomas mokymosi priemones, pavyzdžiui, vaizdo paskaitas ir t.t.

Tėvų pareiga yra domėtis vaiko pareigomis, mokymosi pasiekimais, būti solidariai atsakingiems, gerinti savo pagrindinius matematikos įgūdžius, būti kantriems ir t.t.

© Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras